Metodai gyvenimo gyvenimo lygio teritorinių aspektų įvertinimui
V. Spiezia (2003) teritorinius skirtumus tyrimuose siūlo skaičiuoti trimis būdais:
1. Analizuojant BVP skirtumus vienam gyventojui tarp regionų, visiems regionams suteikiama ta pati svarba (svoris).
2. Regionai „pasveriami“ pagal gyventojų skaičių. Tačiau šis metodas neįvertina regionų geografiškumo. Kadangi kaimiškieji regionai yra mažiau apgyvendinti, indeksas gali nepakankamai įvertinti skirtumus tarp kaimų ir miestų regionų.
3. Regionai „pasverti“ pagal jų teritorijos plotą (atmetant ledynus, dykumas ir kt.) (Spiezia, 2003, p. 2).
Verta atsižvelgti į „svorių“ taikymo galimybes gyvenimo lygio tyrimuose, nes gauti rezultatai turėtų atskleisti išsamesnius, realesnius teritorinius skirtumus. Tačiau tai jau yra tolesnių mokslinių darbų uždavinys.
Įdomų integruoto rodiklio skaičiavimo būdą pasiūlė geografai (Ласкин ir kt., 2004), sukūrę teritorijos transporto pasiekiamumo koeficientą, kuris atspindi gyvenimo lygio ekonomines geografines ypatybes. Šio koeficiento esmė ta, kad jis įvertina santykį tarp realiai egzistuojančio automobilių kelių ilgio ir vidutinio atstumo kurį nuvažiuoja gyventojai per dieną arba per savaitę (Ласкин ir kt., 2004, p. 2). Nors šioje metodikoje bandoma pagrįsti, kad teritorijos transporto įsisavinimas visapusiškai atspindi ekonominių ir socialinių veiksnių įvairovę ir turi reikšmingą įtaką gyvenimo lygiui, vis dėlto nereikėtų pervertinti transporto įtakos, atmetant kitus svarbius veiksnius.
Integruoto gyvenimo lygio rodiklio sukūrimas remiasi ir matematinės statistikos metodais: klasterinė analizė (Rovan ir kt., 2003), faktorinė analizė (Study Programme... ir kt., 2000.; Molienė ir kt., 2002), vidurkinis indeksas, MIN/MAX metodas (Misiūnas ir kt., 2003) ir kt.
1. Analizuojant BVP skirtumus vienam gyventojui tarp regionų, visiems regionams suteikiama ta pati svarba (svoris).
2. Regionai „pasveriami“ pagal gyventojų skaičių. Tačiau šis metodas neįvertina regionų geografiškumo. Kadangi kaimiškieji regionai yra mažiau apgyvendinti, indeksas gali nepakankamai įvertinti skirtumus tarp kaimų ir miestų regionų.
3. Regionai „pasverti“ pagal jų teritorijos plotą (atmetant ledynus, dykumas ir kt.) (Spiezia, 2003, p. 2).
Verta atsižvelgti į „svorių“ taikymo galimybes gyvenimo lygio tyrimuose, nes gauti rezultatai turėtų atskleisti išsamesnius, realesnius teritorinius skirtumus. Tačiau tai jau yra tolesnių mokslinių darbų uždavinys.
Įdomų integruoto rodiklio skaičiavimo būdą pasiūlė geografai (Ласкин ir kt., 2004), sukūrę teritorijos transporto pasiekiamumo koeficientą, kuris atspindi gyvenimo lygio ekonomines geografines ypatybes. Šio koeficiento esmė ta, kad jis įvertina santykį tarp realiai egzistuojančio automobilių kelių ilgio ir vidutinio atstumo kurį nuvažiuoja gyventojai per dieną arba per savaitę (Ласкин ir kt., 2004, p. 2). Nors šioje metodikoje bandoma pagrįsti, kad teritorijos transporto įsisavinimas visapusiškai atspindi ekonominių ir socialinių veiksnių įvairovę ir turi reikšmingą įtaką gyvenimo lygiui, vis dėlto nereikėtų pervertinti transporto įtakos, atmetant kitus svarbius veiksnius.
Integruoto gyvenimo lygio rodiklio sukūrimas remiasi ir matematinės statistikos metodais: klasterinė analizė (Rovan ir kt., 2003), faktorinė analizė (Study Programme... ir kt., 2000.; Molienė ir kt., 2002), vidurkinis indeksas, MIN/MAX metodas (Misiūnas ir kt., 2003) ir kt.