Lietuvos Valstybės ilgalaikėje raidos strategijoje buvo numatyta iki 2015 metų Lietuvoje sukurti gerovės valstybę, kurioje būtų žemas nedarbo lygis, didelė darbo kaina, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis. Visa tai apibūdina aukštą gyvenimo lygį šalyje ir jos teritoriniuose dariniuose. Tačiau gerovė ir gyvenimo lygis nėra visiškai vienodai suprantamos kategorijos. Todėl pirmiausiai reikėtų apibrėžti, kas yra gerovė ir nustatyti skirtumus tarp gerovės, gyvenimo lygio ir kitų panašiai traktuojamų kategorijų. Gerovė – tai žmogaus (šeimos) poreikių patenkinimo lygis materialinėmis ir nematerialinėmis (taip pat ir dvasinėmis) gėrybėmis, kuris gali būti tiek absoliutus, tiek ir santykinis, palyginamas su visuomenėje priimtomis normomis ir standartais (Уровень жизни..., 2000, p. 2). Reikėtų kritiškai vertinti tokią traktuotę, kadangi daugeliu atveju nustatyti socialinius standartus ir normas yra sudėtinga. Gerovė suvokiama daug plačiau negu gyvenimo lygis. Pirmiausia tai gera sveikatos būklė ir aprūpintas gyvenimas (Socialinės apsaugos..., 2000). Kai kurie tyrėjai (Chambers, 1997; Henninger, 1998, p. 5) pateikia gerovės daugiamatiškumą, išskirdami devynias gerovės komponentų grupes, kuriuos sudaro ne tik tradiciniai poreikiai, bet svarbią reikšmę turi vaikų gerovės komponentai (maisto, žemės, ūkininkavimo įrangos, vandens, pajamų turėjimas; atitinkamas gyvenamas būstas; ištekliai, skirti vaikų išsilavinimui; laisvė nuo įsipareigojimo vaikus išsiųsti dirbti pas kitus; gebėjimas užimti aukštesnes pareigas; vaikų išlaikymo sunkumai, išsiskyręs ar vienišas tėvas (motina); socialinė parama ir socialiniai ryšiai; galėjimas atlikti socialinius įsipareigojimus; tinkamas palaidojimas). Galima nustatyti tarpusavio ryšį tarp gyvenimo lygio, gerovės ir gerbūvio. Gyvenimo lygis siejamas tik su materialinėmis gėrybėmis, pajamomis, turtu. Gerovė suprantama kaip tam tikras santykis tarp turto ir poreikių: jei turtas pakankamas poreikių patenkinimui, gerovė yra aukšta. Taigi gerovė siejama su žmogaus savijauta, kuri priklauso nuo materialinio apsirūpinimo. Pagaliau, gerbūvis suprantamas dar platesne prasme - jis apima pasitenkinimą visuomene, aplinka, sveikata, būstu, laisvalaikiu, draugais, santuoka, šeimyniniu gyvenimo (Antonides ir kt., 1998, p. 519). Taigi, turime tarsi tris tarpusavyje susietus elementus. Gerbūvio fone pirmiausia išsiskiria gerovė, o gyvenimo lygis jau remiasi gerbūviu ir gerove. Be abejo, tarp jų yra tiesioginiai ir netiesioginiai ryšiai. Pasiekus aukštą gyvenimo lygį, žmonės aktyviai gerina savo visas būties sąlygas. Nors G. Antonides pateikia gyvenimo lygio, gerovės ir gerbūvio skiriamuosius bruožus, tačiau iš tikro yra sudėtinga nubrėžti ribą tarp gerovės ir gerbūvio. Požiūris į kitą žmogų (simpatija arba antipatija) yra vienas iš kriterijų, nusakantis skirtumus tarp šių dviejų kategorijų. L. F. Gamboa požiūriu, vieno asmens gerovė nėra susijusi su kito asmens gerove. Tuo tarpu į gerbūvio sampratą įeina ir kito asmens gerovės suvokimas. Jei vieno asmens gyvenimo lygis yra aukštas, jo gerbūvis tuo pat metu gali būti sumažėjęs dėl to, kad kenčia kitas asmuo (Gamboa ir kt., 2001, p. 4). Gyventojai savo gerovę lygina ne tik pagal visuotinai priimtą pajamų ir vartojimo lygį, bet ir pagal atitinkamos socialinės grupės bei gyvenamos vietovės bendrą lygį. Taigi šiuo požiūriu skirtumas yra psichologinio pobūdžio. Gerovės samprata neatsiejama nuo įvairiose valstybėse vykdomos socialinės politikos. Pagal tai, kaip skirtingos šalys vykdo savo įsipareigojimus, kurdamos socialinę gerovę, išskiriami trys pagrindiniai gerovės valstybių tipai: liberalusis, konservatyvusis – korporatyvinis ir socialdemokratinis. Kiekvienam modeliui būdinga atitinkama valstybės socialinė politika ir vykdomos priemonės, suteikiant gyventojams socialinę paramą ir užtikrinant gerovę. Vienas iš gerovės valstybių skirtumų rodiklių – skurdo lygis jose. Mažiausias skurdo lygis XX a. pabaigoje buvo Šiaurės Europos šalyse (Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje) – vidutiniškai 4,4 - 5,5% tuo tarpu santykinai didžiausias skurdas (vidutiniškai 11,1% – 15,5%) buvo JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje – liberaliojo (likutinio, marginaliojo) gerovės valstybės modelio valstybėse – 5,6% – 7,4%. Palyginti mažas skurdas buvo ir „tipiško socialinio draudimo“ principais organizuoto korporatyvinio modelio šalyse. Socialinės apsaugos išmokų dalis BVP didžiausia visaapimančio (skandinaviškojo) ir korporatyvinio modelio valstybėse – daugelyje valstybių jis viršija 20%. (Mäkinen, 1999, p. 8 - 14; Guogis, 2000, p. 227 - 31). Taigi, valstybės pasirinktas gerovės modelis ir jo įgyvendinimui vykdoma socialinė politika lemia šalies gyventojų gyvenimo lygį ir skurdo, nedarbo lygio, socialinės atskirties pasireiškimo mastą. Daugelis autorių gerovę laiko daugiamačiu reiškiniu ir apibrėžia skurdą kaip gerovės trūkumą (Henninger, 1998, p. 4). Šaltiniai Antonides G., Raaij W. F. (1998). Consumer Behaviour: A European Perspective, Chichester. Chambers R. (1997). Whose Reality Counts? Putting the First Last. Intermediate Technology Publications. London. Guogis A. (2000). Socialinės politikos modeliai. Vilnius: Eurigmas. Henninger N. (1998-11-05). Mapping and Geographical Analysis of Human Welfare and Poverty – Review and Assessment. http://www.povertymap.net/publications/doc/pov_fin.pdf Gamboa L. F., González J. I., Cortés D. (2001-10-30). An Approximation To The Standard of Living Index: The Colombian Case. Economía, No 18. http://economia.urosario.edu.co/investigacion/bi/bi18.pdf Mäkinen T. (1999). Structural pressures, social policy and poverty. International Social Security Review. 4: 8 – 14. http://www3.interscience.wiley.com/journal/119067133/abstract?CRETRY=1&SRETRY=0 Lietuvos Respublikos Seimas. Nutarimas dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos. 2002 m. lapkričio 12 d. Nr. IX-1187. Vilnius. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.193888 Уровень жизни населения понятия индикаторы ситуация в России (2000-12-15) Центр макроэкономического анализа и краткосрочного прогнозирования http://www.forecast.ru/ARCHIVE/PROJECTS/URG/URG.pdf