Koronaviruso pandemijos įtaka ekonomikai
Koronavirusas padarė didelį ekonominį poveikį - sumažėjo pasaulinis privataus turto lygis, krito pasaulio akcijų rinkos grąža, susilpnėjo dauguma pagrindinių valiutų JAV dolerio atžvilgiu.
Reikėtų pažymėti, kad kai kurios šalys (pavyzdžiui Australija, Pietų Korėja) pavyko lengviau suvaldyti koronaviruso sukeltas pasėkmes (New World Wealth, 2020).
Balandžio mėn. Jungtinių Tautų Ekonominių ir socialinių reikalų departamentas (UNDESA) išanalizavo izoliavimo priemonių poveikį ir prognozavo, kad blogiausio scenarijaus atveju pasaulio ekonomika gali susitraukti iki 1 procento. Dabartinės izoliavimo priemonės daro įtaką beveik 2,7 milijardo darbuotojų, kurie sudaro apie 81 procentą viso pasaulio darbo jėgos (United Nations Industrial Development Organization, 2020). Ankstyvieji skaičiavimai numatė, kad virusui tapus pasauline pandemija, dauguma didžiųjų ekonomikų per 2020 metus praras bent 2,4 procento savo bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės (Statista, 2020).
Manoma, kad krizė ypač skaudžiai paveiks mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojus, kur neoficialiuose sektoriuose dirbančių žmonių dalis yra didesnė o galimybė gauti tinkamą sveikatos ir socialinę apsaugą jiems yra ribota. Juolab, kad pažengusios ekonomikos šalys jau pradėjo mažinti prekybą ir mažiau investuoti silpniau išsivysčiusiose šalyse.
Dėl COVID-19 krizės bus panaikinta dešimtmečių pažanga kovoje su skurdu ir dar labiau padidės nelygybė valstybėse narėse ir tarp šalių (JTO).
Šalių vyriausybės imasi įvairių priemonių, norėdamos sušvelninti pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį ir augantį nedarbą. Pavyzdžiui, norėdama apsaugoti žmonių darbo vietas, Jungtinės Karalystės vyriausybė mokės atlyginimus darbuotojams, negalintiems dirbti dėl koronaviruso pandemijos. Darbuotojai, kuriuos išlaiko jų darbdaviai, gaus 80% atlyginimo; taip bus padengiama iki 2500 svarų sterlingų per mėnesį atlyginimas.
Reikėtų pažymėti, kad kai kurios šalys (pavyzdžiui Australija, Pietų Korėja) pavyko lengviau suvaldyti koronaviruso sukeltas pasėkmes (New World Wealth, 2020).
Balandžio mėn. Jungtinių Tautų Ekonominių ir socialinių reikalų departamentas (UNDESA) išanalizavo izoliavimo priemonių poveikį ir prognozavo, kad blogiausio scenarijaus atveju pasaulio ekonomika gali susitraukti iki 1 procento. Dabartinės izoliavimo priemonės daro įtaką beveik 2,7 milijardo darbuotojų, kurie sudaro apie 81 procentą viso pasaulio darbo jėgos (United Nations Industrial Development Organization, 2020). Ankstyvieji skaičiavimai numatė, kad virusui tapus pasauline pandemija, dauguma didžiųjų ekonomikų per 2020 metus praras bent 2,4 procento savo bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės (Statista, 2020).
Manoma, kad krizė ypač skaudžiai paveiks mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojus, kur neoficialiuose sektoriuose dirbančių žmonių dalis yra didesnė o galimybė gauti tinkamą sveikatos ir socialinę apsaugą jiems yra ribota. Juolab, kad pažengusios ekonomikos šalys jau pradėjo mažinti prekybą ir mažiau investuoti silpniau išsivysčiusiose šalyse.
Dėl COVID-19 krizės bus panaikinta dešimtmečių pažanga kovoje su skurdu ir dar labiau padidės nelygybė valstybėse narėse ir tarp šalių (JTO).
Šalių vyriausybės imasi įvairių priemonių, norėdamos sušvelninti pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį ir augantį nedarbą. Pavyzdžiui, norėdama apsaugoti žmonių darbo vietas, Jungtinės Karalystės vyriausybė mokės atlyginimus darbuotojams, negalintiems dirbti dėl koronaviruso pandemijos. Darbuotojai, kuriuos išlaiko jų darbdaviai, gaus 80% atlyginimo; taip bus padengiama iki 2500 svarų sterlingų per mėnesį atlyginimas.
Vertical Divider